📍 Situacija (Taškas A)
Mažmeninės prekybos įmonė Baltijos šalyse, apyvarta iki 1 mln. EUR per mėnesį
Finansinė apskaita buvo vedama keliose skirtingose sistemose:
• gamyba – vienoje programoje
• buhalterinė apskaita – dviejose skirtingose sistemose
• savikaina skaičiuojama Excel formatu
Mėnesinių ir savaitinių rezultatų pateikimas vadovybei bei akcininkams tapo nuolatine darbuotojų įtampa.
Problemos:
• Operatyviniai duomenys įvedami pavėluotai
• Savikaina programoje neskaičiuojama automatiškai
• Gautos ataskaitos sunkiai „išverčiamos“ iš buhalterinės kalbos į verslo kalbą
• Įmonė aktyviai plėtėsi (7 prekybos taškai), tačiau pelningumas buvo vertinamas „iš jausmo“
• Komanda pasimetė skaičiuose
Užduotis
Sukurti aiškią, operatyvią ir laiko nereikalaujančią finansų valdymo sistemą,
kuri leistų paprastai ir suprantamai pristatyti rezultatus savininkui bei komandai.
⸻
📍 Sprendimas (Taškas B)
• Įdiegtos savaitinės pinigų srautų ataskaitos
• Įvesta pinigų kontrolė ir planavimas mėnesiui į priekį
• Standartizuota apskaitos politika visoms šalims (užtikrintas palyginamumas)
• Sutvarkyta buhalterinė sistema
• Pradėta sistemingai skaičiuoti savikaina
Rezultatas jau pirmuose mėnesiuose:
→ sumažintos išlaidos 5 % (atsisakyta nereikalingų IT pirkimų)
⸻
📍 Valdymo etapas (Taškas C)
• Sukurta nauja valdymo PL forma
• Aiškiai atskirta investicijų eilutė
• Matoma operating EBITDA
• Lengvai apskaičiuojami atsiperkamumo taškai
• Modelis leidžia greitai įvertinti sprendimų poveikį
Vadovybė pirmą kartą pradėjo matyti tikrą veiklos rezultatą.
⸻
📍 Stabilumo etapas (Taškas D)
• Pinigų srautai prognozuojami 6 mėn. į priekį
• PL ataskaita atnaujinama kas savaitę kartu su prognoze
• Sprendimai priimami remiantis duomenimis, o ne intuicija
⸻
💡 Rezultatas verslui
✔️ Aiškumas skaičiuose
✔️ Sumažinta darbuotojų įtampa
✔️ Kontroliuojami pinigų srautai
✔️ Palyginami objektų rezultatai
✔️ Finansiniai sprendimai paremti modeliu
„Pagaliau pradėjome aiškiai matyti, kurie projektai uždirba.“
– įmonės akcininkas